Dokumentas, kuriame numatomas materialinių ir žmogiškųjų išteklių sutelkimas ir valdymas sudarius ekstremaliai situacijai, ar kilus jos grėsmei. Plano tikslas – padėti ūkio subjekto, kitos įstaigos vadovui organizuoti ir koordinuoti ūkio subjekto ar kitos įstaigos darbuotojų ir lankytojų veiksmus įvykio metu, organizuoti ir koordinuoti įvykio likvidavimą ir jo padarinių šalinimą ir įgyvendinti kitas dėl įvykio būtinas vykdyti funkcijas.
Rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 270 “Dėl ekstremalių situacijų prevencijos vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo”. Dokumentas, kuriame numatomos prevencinės priemonės, kuriomis siekiama išvengti, arba sumažinti ekstremaliosios situacijos padarinius įstaigoje, organizacijoje, ar ūkio subjekte.
Dokumentas, kuriame numatomas ir žymimas įvykdytų ir numatomų mokymų įgyvendinimas, forminamas ir terminai.
Dokumentas, kuriame numatomas ir aprašomas būtinųjų civilinės saugos mokymų bei pratybų eiliškumas, periodiškumas, klausytojų kategorijos ir organizatorius.
organizuojami kiekvienais metais išlaikant mokymų tęstinumą ir keičiant ar atnaujinant mokymų temas pagal tuo metu galiojančias aktualijas. Mokymai organizuojami remiantis LR Civilinės saugos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 4 punktu, LR Vyriausybės 2010 m. birželio 7 d. nutarimu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius 2010 m. liepos 21 d. įsakymas Nr. 1-219 „Dėl tipinių civilinių saugos mokymo programų patvirtinimo“.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų mokymas ir civilinės saugos sistemos parengties patikrinimas, kai tariamomis ekstremaliosiomis sąlygomis tikrinami veiksmai ir procedūros, numatytos ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose, tobulinami valdymo įgūdžiai, mokomasi praktiškai organizuoti ekstremaliųjų situacijų poveikio valdymą ir atlikti gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, likviduoti įvykius, ekstremaliuosius įvykius ar ekstremaliąsias situacijas ir šalinti jų padarinius.
Stalo pratybos – organizuojamos kas antrais metais. Jų metu diskusijų forma yra aptariami veiksmai, jų efektyvumas ekstremaliosios situacijos metu.
Funkcinės pratybos – organizuojamos kas antrais metais. Jų metu praktiškai imituojant susidariusią ekstremalią situaciją tikrinamas atliekamų veiksmų efektyvumas siekiant išvengti grėsmės, arba ją lokalizuoti.
